Straipsnio aktualumas. Nagrinėjant šalių ekonomikos pasikeitimus ilguoju laikotarpiu galima pastebėti, kad valstybių ekonominė situacija cikliškai keičiasi: nuo ekonomikos klestėjimo iki nuosmukio. Tokie reiškiniai yra vadinami verslo ciklais. Verslo ciklus nagrinėjo daugelis mokslininkų, todėl atsirado daug teorijų. Šiandien tirti šias teorijas yra ypač svarbu, juolab dabartinė ekonominė padėtis kaip tik įpareigoja politikus ruošti ekonomines programas, kurių tikslais yra išvesti šalį iš nuosmukio pagyvėjimo laikotarpio link; kad tai pasisektų, reikia žinoti verslo ciklo pasikeitimų mechanizmą, t.y. verslo ciklo teorijas.
Verslo ciklo apibrėžimas
Periodiniai svyravimai ekonomikoje matuojami realaus BVP pokyčiais arba realaus BVP prieaugio tempo kaita. Labai tikslų verslo ciklo apibrėžimą galima rasti 1946 m. knygoje “Verslo ciklų matavimas” (Measuring Business Cycles), kurią parašė Arthur Burns ir Wesley Mitchell. Šis darbas buvo vienas pirmųjų, kuris analizavo empirinius faktus apie verslo ciklus. Jis prasideda tokiu apibrėžimu:
Verslo ciklai yra visuminės šalių ekonominės veiklos svyravimų tipas, kurie dažniausiai atsiranda įmonėse. Ciklas susideda iš plėtros, kuri vyksta maždaug tuo pat metu daugelyje ekonominių veiklų ir po jos einančio panašaus bendrojo nuosmukio, lėtėjimo ir atsigavimo virsdamas kito ciklo plėtros faze. Ši pokyčių seka yra nuolat pasikartojanti, tačiau neperiodinė – verslo – ciklų trukmė svyruoja nuo daugiau nei vienerių metų iki dešimties ar dvylikos metų. (Burns ir Mitchell, 1946)
Iš šio apibrėžimo galima nustatyti tam tikrus verslo ciklo aspektus:
Visuminė ekonominė veikla. Verslo ciklai yra apibrėžti kaip “visuminės ekonominės veiklos” svyravimai, o ne kaip vieno, specifinio ekonominio kintamojo, tokio kaip realus BVP, svyravimai. Nors realus BVP gali būti vienintelis kintamasis, kuris geriausiai atspindi visuminę ekonominę veiklą, Burns ir Mitchell taip pat manė, kad svarbu telktis į kitus veiklos indikatorius, tokius kaip užimtumas ir finansų rinkos kintamieji. (Burns ir Mittchell, 1946)
Bendras judėjimas. Verslo ciklai nevyksta tik keliuose sektoriuose ir neatsispindi tik keliuose ekonominiuose kintamuosiuose. Plėtros ar lėtėjimai įvyksta maždaug tuo pat metu daugelyje ekonominių veiklų. Tokiu būdu, nors kai kurios šakos yra labiau jautrios verslo ciklui nei kitos, gamyba ir užimtumas daugumoje šakų linkę kristi nuosmukių metu ir padidėti plėtros metu. Daug kitų ekonominių kintamųjų, tokių kaip kainos, našumas, investicijos ir valstybiniai pirkimai taip pat turi reguliarias ir prognozuojamas trajektorijas verslo ciklo metu. Ši tendencija vadinama bendru judėjimu (co-movement).
Nuolat pasikartojantis, tačiau nereguliarus Verslo ciklas nėra periodinis, t.y. jis neįvyksta reguliariais, prognozuojamais intervalais ir nesitęsia fiksuotą laikotarpį. Nors verslo ciklai nėra periodiniai, jie yra nuolat besikartojantys, t.y. jie neišnykstao industrinėse šalyse.
Inercija. Viso verslo ciklo trukmė gali labai svyruoti, nuo metų iki daugiau nei dešimtmečio, ir tai prognozuoti yra labai sunku. Tačiau, kai nuosmukis prasideda, ekonomika linkusi tam tikrą laikotarpį, galbūt metus ar daugiau, lėtėti. Panašiai, kai prasideda plėtra, dažniausiai ji tęsiasi tam tikrą laikotarpį. Ši tendencija vadinamas inercija (persistence). Kadangi ekonominė veikla pasižymi tam tikra inercija, ekonomikos prognozuotojai visada ieško lūžio taškų, kurie parodytų ekonominės veiklos krypties pokytį.
Apibendrinant galima apibrėžti, kad verslo ciklas – tai šalies cikliškas ekonomikos pasikeitimas nuo klestėjimo iki nuosmukio. Pasikeitimas priklauso nuo pagrindinių makroekonominių rodiklių daugelyje sektorių. Verslo ciklas tai nėra vieno kintamojo pasikeitimas. Verslo ciklo perėjimą nuo vienos fazės į kitą fazę sąlygoja įvairių aspektų visuma, todėl yra svarbu nagrinėti priežastinių ryšių visumą, o ne vieno kintamojo pasikeitimą. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kada prieinama prie lūžio taško ir kad vyksta ekonominiai pasikeitimai.
Verslo ciklo rūšys ir rodikliai
Eil Nr. | Ciklo pavadinimas | Ciklo trukmė |
1 | Trumpalaikiai ciklai | Iki 1-2 metų |
2 | Vidutinės trukmės ciklai | 5-12 metų |
3 | Ilgieji ciklai | Iki 50 m ir daugiau |
Šaltinis: Skominas, 2006, p 33
Pagal svyravimų trukmę yra išskiriami trumpalaikiai verslo ciklai (iki 1-2 metų), juos lemia gamybinių atsargų pokyčiai; vidutinės trukmės ciklai. (kartojasi kas 5-12 metų),juos sukelia dažniausiai piniginiai- kreditiniai veiksniai; ilgieji verslo ciklai, kurie trunka 50 ir daugiau metų. Šie svyravimai yra vadinami ilgosiomis bangomis.
Pagal įvairius aspektus, kurie yra vadinami indikatoriais, galima prognozuoti verslo ciklo pasikeitimą nuo vienos fazės į kitą. Taigi, galima suprasti, kad indikatorius yra tokie statistiniai rodikliai, kurių dinamika rodo naują artėjančią verslo fazę.
Yra nustatytos trys indikatorių grupės.
1) orientuojanti – numatanti tam tikros verslo ciklo fazės artėjimą;
2) sutampanti – kintanti kartu su verslo ciklu;
3) atsiliekanti – einanti po ciklinių svyravimų.
Svarbiausią – orientuojančią – seką sudaro tokie indikatoriai, kaip: akcijų kursas, darbo savaitės trukmė, bankrotai, naujos statybos, naujų įrengimų užsakymai, gamintojų kainos, atsargų dydis. Šis indikatorius yra ypač svarbus, nes leidžia nuspėti verslo ciklo eigą ir imtis tam tikrų makroekonominių priemonių. Sutampančios sekos indikatoriais gali būti: BVP dydis, pramoninės gamybos apimtis, asmeninės pajamos, mažmeninė apyvarta. Atsiliekančių indikatorių seką atspindi privataus sektoriaus investicinės išlaidos, nedarbo lygis, darbo kaštai, verslo skolos bei paskolų palūkanų norma.
Apibendrinant reikia pabrėžti, kad indikatoriai tai lyg signalizatoriai, kurie perspėja apie galima verslo ciklo pasikeitimą, todėl būtina nuolat stebėti ir nagrinėti šiuos rodiklius.
Verslo ciklo fazės
Pasikartojantys ekonominio aktyvumo svyravimai yra apibūdinami ciklo fazių charakteristikomis. Paprastai yra išskiriamos 4 verslo ciklo fazės: 1) nuosmukis ( recesija), 2) pagyvėjimas, 3) pakilimas, 4) kritimas. (žr. 1 pav.)
Nuosmukis (recession) arba lėtėjimas (contraction) yra ekonominio aktyvumo kitimo laikotarpis, kurio metu mažėja bendroji gamybos apimtis, ūkio subjektų pajamos, kainos bei resursų užimtumas. Mažėjant darbo produktyvumui, verslininkai koreguoja realizacijos ir pelno lūkesčius. Mažinamos privačios investicijos.
Nuosmukio metu mažėja namų ūkių vartojimas, didėja taupymas iš baimės prarasti pajamas dėl gresiančios bedarbystės. Mažėjant pajamoms, mažėja importo apimtis, nuosmukis perduodamas į užsienį, tai savo ruožtu veikia eksportą. Esant ribotoms valstybės galimybėms skolintis šalies viduje ar užsienyje, mažėja vyriausybės pirkimai. Jei nuosmukis yra ypač gilus, jis tampa depresija (depression) pasiekusia žemiausią lėtėjimo tašką, dugną (trough, T).
Pereinant į pagyvėjimą (recovery) , svarbus vaidmuo tenka privačioms investicijoms.Atsargų dydžiui prisitaikius prie sumažėjusios realizacijos, pradeda didėti investicijos į atsargas, tai pagyvina konjunktūrą[1]. Privačias investicijas skatina nuosmukio metu sumažėjusi palūkanų norma bei žema investicinių gėrybių kaina rinkoje. Jeigu nuosmukis tęsiasi ilgesnį laiką, produkcijos vieneto pelningumas pradeda didėti. Tai lemia dvi priežastys: pirma, išauga darbo produktyvumas dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus bei gamybos proceso racionalizacijos; antra, jeigu profesinės sąjungos susilaiko nuo reikalavimo didinti atlyginimą esant sudėtingai padėčiai darbo rinkoje, sumažėja nominalaus atlygio augimo tempai. Ekonominio aktyvumo pagyvėjimą skatina namų ūkių lūkesčių pokyčiai. Nustojus didėti bedarbių skaičiui, šeimos nebetaupo iš baimės ateityje prarasti pajamas, bedarbių pašalpos daro stabilizuojantį poveikį disponuojamoms pajamoms. Namų ūkių vartojimas pradeda augti dėl nuosmukio metu nepatenkinto poreikio ilgalaikio vartojimo reikmenims. Vartojimo tendenciją stiprina verslininkai,siūlydami naujus gaminius ar intensyviai taikydami rinkodaros priemones. Padėtį stabilizuoti padeda tarptautiniai ryšiai. Sumažėjus kainų lygiui, didėja eksporto galimybės, mažėja importo apimtys.Eksportą skatina verslininkų inovacinė veikla. Pereinama į pagyvėjimo fazę, kuriai yra būdingas aukštas nedarbo lygis, žemas gamybinių pajėgumų apkrovimo laipsnis. Pagyvėjimo metu pradeda didėti bendroji gamybos apimtis, užimtumas, kainos, palūkanų norma bei darbo užmokestis. Pasiekiamas pusiausvyrinis gamybinių pajėgumų apkrovimas, faktinis nedarbas prilygsta natūraliam nedarbo lygiui. Augantis vienetinis pelnas, mažėjančios atsargos lemia stiprų privačių investicijų prieaugį bei papildomą darbo jėgos poreikį. Didėjantys atlyginimai keičia vartotojų elgseną: mažėja taupymo tendencija, įsivyrauja optimistiniai lūkesčiai.
Ekonomika pereina į pakilimo (prosperity) fazę, kuriai yra būdingi aukšti bendrojo vidinio produkto augimo tempai, didėjantys gamybos kaštai bei gamybinių pajėgumų stygius. Ekonominiam aktyvumui pasiekus aukščiausią pakilimo tašką, kitais žodžiais tariant, viršūnę (peak) prasideda kritimas. Išaugus resursų bei produkcijos kainoms, sumažėjus vienetiniam pelnui, verslininkai koreguoja realizacijos lūkesčius; namų ūkių vartojimas stabilizuojasi arba net mažėja, vartotojai praranda optimizmą. Ekonomika sugrįžta į pusiausvyrą.
Taigi, verslo ciklas susideda iš dviejų priešingų fazių: pakilimo ir dugno, svyravimais tarp jų nuo smukimo iki pagyvėjimo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, visus pasikeitimus signalizuoja indikatoriai. Reiškia pagrindinių rodiklių pasikeitimas nulemia perėjimą nuo vienos fazės į kitą.
Naudoti šaltiniai:
- Paliulytė R. Makroekonomika: vadovėlis — Vilnius: VVAM leidykla, 2005. — 148 – 154 p.
- Skominas V. Makroekonimika: vadovėlis. — Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006. — 33 – 40 p. — ISBN 9986-19-949-2
- Кондратьев Н.Д. Большие циклы конъюнктуры и теория предвидения. Избранные труды. – Москва.: Экономика, 2002. – 767с.
- Макконнелл К.Р., Брю С.Л. Экономикс: принципы, проблемы и политика. В 2-х т.:Пер. с англ. 11-го изд. Т. 2.-М.:Республика,2002.-400 с
- L.G.Arnold. Business Cycle Theory: book —New York: Oxford University Press, 2002- 13 p.- ISBN 978-0-19-925682-2
- Kuodis R. Makroekonomikos paskaitos. http://neris.mii.lt/~ekonomika/
- The free encyclopedia. http://en.wikipedia.org/wiki/Real_business_cycle
- Business Cycle Theory. http://cepa.newschool.edu/het/schools/business.htm