Lietuviu kalba Anglu kalba Rusu kalba Lenku kalba

Pigios ir greitos paslaugos. Verslas atsako: ,,Kodėl gi ne?“

                      Kokia kaina? Kiek mokėjai? Tai vieni iš dažniausių šių dienų klausimai. Tyrimo nesu atlikęs, bet regis, kad minėti klausimai dažnesni  net už: ,,Kaip sekasi? Kaip gyveni?“

Susidaro įspūdis, kad žmonės vis dažniau perka kainą, o ne jiems reikiamą paslaugą ar prekę. Dažnas net nepasidomi, kokia yra produkto sudėtis ar kokie darbai sudaro paslaugą. Mažiausia kaina – tai lyg azartiško lošimo rezultatas, lyg prizas, kuriuo prieš kitus galima puikuotis. Gebėti pigiai pirkti ir brangiai parduoti šiais laikais turbūt taip pat solidu ir reikšminga, kaip prieš gerą pusšimtį metų eiti direktoriaus pareigas arba būti žurnalistu.

                      Reaguodamas į poreikius, efektyvus verslas siūlo pigumo ir greičio trokštančiam žmogui ,,greitai ir pigiai“. T.y.: produktą su viza – „Įskaityta-5 (penketui) iš dešimties“ pagal diferencijuotos įskaitos vertinimo sistemą.

                      Žinoma, kad verslas girdi, ko klientas nori ir  į poreikį ,,noriu pigiai ir greitai“ atsako:

-                    Bus padaryta!

                      Labai retas klientas pasidomi apie paslaugas teiksiančio asmens ar įmonės kompetencijas, patirtį ar kitus profesinius ir dalykinius gebėjimus.

                      Panašu, kad daugelis jau priprato prie tokio ,,įskaityta penketui iš dešimties“ varianto. Svarbu, kad įskaityta. Svarbu greitai ir pigiai. Kodėl mes elgiamės kaip nuplikyti? Ar iš tiesų visada reikia taip skubėti? Iš šalies atrodo, kad kai kuriems skubėjimas ir net nekantrus trypčiojimas vietoje  suteikia  svarumo ir reikšmingumo pojūtį, o mažos kainos išsireikalavimas tarsi pabrėžia apsukrumą ir sumanumą. Požiūris, kad pats esi vertingas darbuotojas, o kitas gali tau paslaugą suteikti ir pusvelčiui, yra ne kas kita kaip neadekvatus realios tikrovės vertinimas ir pasipūtimas.

                       Mano įžvalga paprasta.

                       Kaina yra labai svarbu ir tikrai gali būti taip, kad už identišką daiktą ar paslaugą skirtingi pardavėjai nurodo visiškai skirtingas sumas, bet kai  mokame apie aiškaus apibrėžtumo neturinčius daiktus ar paslaugas…

                      Tarkime:

1. Teisinės paslaugos dėl skolos atgavimo (išieškojimo), kai yra keletas  rezultato atgauti skolą siekimo būdų. Pati skolos atgavimo paslauga gali būti teikiama labai įvairiai ir taikant pavienius metodus arba sistemingai apjungiant skirtingus pavienius metodus.   Pateiksiu pavyzdį: visada galima siekti ikiteisminio ir  taikaus ginčo sureguliavimo su skolininku, bet galima iš karto kreiptis ir į teismą.  Kreipiantis į teismą dėl tokios pat situacijos  galima prašyti teismo išduoti teismo įsakymą arba siekiant to paties rezultato taip pat galima teikti ir ieškinį, be to,  galima pasitelkti advokatą Jūsų interesams teisme atstovauti. Galima ir nesikreipti į advokatą pagalbos.  Visais atvejais bus siekiama to paties rezultato, tik paslaugų kaina skirsis, nes pati sąvoka „skolos atgavimas“ neturi aiškaus eigos apibrėžtumo, bet nusako, į kokį rezultatą ši paslauga nukreipta.

2. Medicininis prietaisas stuburui gydyti, kuris neturi atitinkamų kitų gamintojų analogų. Tai daiktas, kurio neįmanoma su nieku palyginti, todėl reikia įvertinti jo  unikalias savybes pagal funkcinę paskirtį. Taigi šiuo atveju galioja taisyklė, kad daiktas vertas tiek, kiek už jį moka.

                      Pabaigoje darsyk norėčiau akcentuoti, jog išgirdę kainas visada pasidomėkite, kokios  yra kainų sudedamosios dalys, t.y.: ką už pardavėjo norimą kainą gausite. Pravartu paklausti ir apie kokybę,  garantiją, ir kas konkrečiai sudaro visą paslaugą ar paslaugų paketą. Juk apmaudu būtų, jeigu už mažą kainą gautume tik „pavadinimą“,  už pigų ir menkavertį daiktą sumokėtume daugiau nei brangiai. 

                      Ne veltui sakoma: „Šykštus moka du kartus“.

 Straipsnio autorius: Aurimas Užkuraitis

 

Design Downloaded from free wordpress themes | free website templates | Free Web Icons.