UAB „Finaura“ teikia reikiamą pagalbą tiek verslui, tiek ir kiekvienam žmogui.
Mūsų teikiamas paslaugas galima suskirstyti į kelias grupes:
1. Juridinės paslaugos (teisinės, advokato paslaugos);
Bendrovė „Finaura“ sprendžia įvairias konfliktines situacijas, ginčus, nesutarimus, kivirčus, biurokratines problemas, teikia efektyvias teisines paslaugas. Konsultuojame vietoje, atvykstame pagal Jūsų iškvietimą, atstovaujame teisme, kitoje institucijoje ar įstaigoje, dalyvaujame derybose ar konfliktų sprendime. Galite užsisakyti teisines paslaugas internetu.
Ateityje nebeliks darbdavių, nes visi tapsime verslininkais
Naujojo darbo kodekso ypatumai įdomūs, bet dar neaiškūs, todėl pafantazuokime. Sako, tai daryti naudinga. O jeigu ateityje nebeliktų darbdavių ir visi galėtume dirbti „sau“? ,,Puiki perspektyva” – susimąstė ne vienas, kuris dirba pagal darbo sutartį ir slapčia ar atvirai svajoja apie savo verslą. Darbo „sau“ nori kone kiekvienas ar bent jau daugelis, o ypač jauni žmonės. Vieni daug ir išsamiai kalba apie savo verslo viziją, kiti tyliai ir paslapčia puoselėja savo verslo sumanymus. Žodžiu, noras būti nuo nieko nepriklausomam kirba mūsų galvose.
Pigios ir greitos paslaugos. Verslas atsako: ,,Kodėl gi ne?”
Kokia kaina? Kiek mokėjai? Tai vieni iš dažniausių šių dienų klausimai. Tyrimo nesu atlikęs, bet regis, kad minėti klausimai dažnesni net už: ,,Kaip sekasi? Kaip gyveni?”
Susidaro įspūdis, kad žmonės vis dažniau perka kainą, o ne jiems reikiamą paslaugą ar prekę. Dažnas net nepasidomi, kokia yra produkto sudėtis ar kokie darbai sudaro paslaugą. Mažiausia kaina – tai lyg azartiško lošimo rezultatas, lyg prizas, kuriuo prieš kitus galima puikuotis. Gebėti pigiai pirkti ir brangiai parduoti šiais laikais turbūt taip pat solidu ir reikšminga, kaip prieš gerą pusšimtį metų eiti direktoriaus pareigas arba būti žurnalistu. (daugiau…)
NETURTINĖ (MORALINĖ) IR TURTINĖ ŽALA
Kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žala fiziniam asmeniui gali būti turtinio pobūdžio ir neturtinė. Pastaroji atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais tuomet, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje skelbiama, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas.
EUROPOS SĄJUNGA IR BYLŲ NAGRINĖJIMAS LIETUVOJE
Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos.
1993m. lapkričio 1d. įsigaliojus Mastrichto sutarčiai Europos ekonominės bendrijos pavadinimas buvo pakeistas ,,Europos bendrijos” pavadinimu. Mastrichto sutartimi Bendrijos sistema buvo papildyta tarpvyriausybinių bendradarbiavimu ir buvo sukurta nauja ne tik ekonominė, bet ir politinė struktūra – Europos Sąjunga.
ĮKEITIMAS IR ĮKEITIMO FORMOS
Įkeitimo institutas aktualus jau romėnų teisėje. Įkeitimo sutartimis romėnų teisėje kreditorius įgaudavo svarių galių savo reikalavimui atgauti iš įkeisto daikto. Pačios įkeitimo sutartis pagal teisinę reikšmę kreditoriui prilygo viešosios valdžios potvarkiui ar net įstatymui.
Šiuo metu Lietuvoje skiriamos dvi įkeitimo formos:
– Hipoteka;
– Kilnojamojo turto įkeitimas.
Šių įkeitimo formų – hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo tikslas yra garantuoti efektyvų prievolių užtikrinimą ir realų skolinių įsipareigojimų įvykdymą.
Dr. Egidijus Baranauskas teigia, kad:
„Įkeitimas yra ypatingas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas ne tik savo turiniu, bet ir prigimtimi. Netesybos, laidavimas, garantija ir rankpinigiai yra prievolinės teisės institutai ir dėl to nekyla ginčų, o abiem įkeitimo formoms (hipotekai ir įkeitimui), nors jos Civilinio kodekso 6.70 straipsnyje ir priskiriamoms prie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, yra nustatytas teisinis daiktinių teisių režimas“.
Tuo pačiu paaiškinama, kad Tiek hipoteka, tiek įkeitimas, kaip civilinės teisės institutai, Lietuvos teisės sistemoje yra laikomos daiktinėmis teisėms ir reglamentuojamos CK IV knygos „Daiktinė teisė” XI ir X skyriuose.
( Citavimo šaltinis: Baranauskas E. Įkeitimo teisinė prigimtis. Jurisprudencija. 2002 t.24(16)).
Priešingai nei kitos daiktinės teisės, tai nėra savarankiška daiktinė teisė, nes jos užtikrinimas priklauso nuo prievolinės teisės.
TEISĖS NORMŲ RŪŠYS
Teisės normų rūšys:
- Teisės normų skirstymas pagal teisinio reguliavimo objektą
PAAIŠKINIMAS Pagal teisinio reguliavimo objektą (arba šakinę normos priklausomybę) normos skirstomos į konstitucines, administracines, baudžiamąsias, civilines, darbo, finansų ir kt. Manytume, šis grupavimas pagal objektą yra pakankamai aiškus ir nereikalauja išsamesnio aptarimo. Tačiau skirstymas, pagal šakinę teisės normos priklausomybę šiuo skirstymu neapsiriboja ir toliau šakinės teisės normos skirstomos į:
- materialiąsias ir procesines,
- viešosios ir privačiosios teisės. (daugiau…)
Teisės normos struktūra
Teisės normos struktūros elementai:
1. Hipotezė
Hipotezėje nustatomos normos galiojimo ir taikymo ribos (apimtis).
2. Dispozicija
Dispozicijoje nustatomas reguliuojamojo poveikio žmonių elgesiui ir visuomeniniams santykiams būdas.
3. Sankcija
Sankcija yra norminis valstybės prievartos priemonių, taikomų teisės pažeidimų atveju, kompleksas ir kartu pateikia teisinį tų pažeidimų vertinimą.
TEISĖS EFEKTYVUMAS
Teisė yra efektyvi tiek, kiek sugeba realizuoti savo socialinę paskirtį ir pasiekti socialinės santarvės bei tvarkos.
Teisės efektyvumas – tai veiksmingas teisės funkcijų realizavimas, įgyvendinant teisės socialinę paskirtį bei realizuojant teisės funkcijas ir siekiant teisės tikslų.
TEISĖS SAMPRATA
Kiekvienas žmogus teisę supranta skirtingai. Vieniems teisė – tai jų padėtis visuomenėje, jų teisės ir pareigos, kiti teisę sieja su visuomenėje galiojančiais įstatymais, tretiems teisė – tai apsauga nuo nusikalstamų kėslų.
Teisė yra sudėtingas socialinis reiškinys, todėl vieningos sampratos teisės supratimo atžvilgiu nėra ir negali būti, tačiau netikslu ir klaidinga būtų teigti, kad teisę kiekvienas teisės subjektas gali suprasti ir interpretuoti savaip. (daugiau…)
ROMĖNŲ TEISĖS REIKŠMĖ IR ĮTAKA CIVILINĖS TEISĖS VYSTYMUISI
Pagal teisinio reguliavimo objektą romėnų teisė skirstoma į ius publicum (viešąją) ir ius privatum (privatinę teisę), tačiau Nereikia užmiršti, kad riba tarp baudžiamosios teisės ir civilinės senovėje nebuvo nustatyta, dėl ko esminio skirtumo tarp civilinės teisės pažeidimo (delicta) ir baudžiamojo nusikalstamumo (crimina publica) nebuvo. Pati romėnų teisė – tai vergvaldinės santvarkos teisė, todėl paradoksalu, kad ius privatum (privatinė teisė) ateina iš senovės laikų ir įsikūnija kaip dabartinės civilinės teisės pagrindas.