Teisė

                      Kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žala fiziniam asmeniui gali būti turtinio pobūdžio ir neturtinė. Pastaroji atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais tuomet, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos  30 straipsnio 2 dalyje skelbiama, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Neturtinė  žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas,  bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas.

                                       (daugiau…)

                      Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos.

                      1993m. lapkričio 1d. įsigaliojus Mastrichto sutarčiai Europos ekonominės bendrijos pavadinimas buvo pakeistas  ,,Europos bendrijos” pavadinimu. Mastrichto  sutartimi Bendrijos sistema buvo papildyta tarpvyriausybinių bendradarbiavimu  ir buvo sukurta nauja ne tik ekonominė, bet ir politinė struktūra – Europos Sąjunga.

                      (daugiau…)

Teisės normų rūšys:

1. Teisės normų skirstymas pagal teisinio reguliavimo objektą  

PAAIŠKINIMAS Pagal teisinio reguliavimo objektą (arba šakinę normos priklausomybę) normos skirstomos į konstitucines, administracines, baudžiamąsias, civilines, darbo, finansų ir kt. Manytume, šis grupavimas pagal objektą yra pakankamai aiškus ir nereikalauja išsamesnio aptarimo. Tačiau skirstymas, pagal šakinę teisės normos priklausomybę šiuo skirstymu neapsiriboja ir toliau šakinės teisės normos skirstomos į:

1. materialiąsias ir procesines,
2.  viešosios ir privačiosios teisės.   (daugiau…)

Teisės normos struktūros elementai:

 1. Hipotezė

 Hipotezėje nustatomos normos galiojimo ir taikymo ribos (apimtis).

 2. Dispozicija

 Dispozicijoje nustatomas reguliuojamojo poveikio žmonių elge­siui ir visuomeniniams santykiams būdas.

 3. Sankcija

 Sankcija yra norminis vals­tybės prievartos priemonių, taikomų teisės pažeidimų atveju, kom­pleksas ir kartu pateikia teisinį tų pažeidimų vertinimą.

  (daugiau…)

Teisė yra efektyvi tiek, kiek sugeba realizuoti savo socialinę paskirtį ir pasiekti socialinės santarvės bei tvarkos.

Teisės efektyvumas – tai veiksmingas teisės funkcijų realizavimas, įgyvendinant teisės socialinę paskirtį bei realizuojant teisės funkcijas ir siekiant teisės tikslų.

(daugiau…)

 Kiekvienas žmogus teisę supranta skirtingai. Vieniems teisė – tai jų padėtis visuomenėje, jų teisės ir pareigos, kiti teisę sieja su visuomenėje galiojančiais įstatymais, tretiems teisė – tai apsauga nuo nusikalstamų kėslų. 

 Teisė yra sudėtingas socialinis reiškinys, todėl vieningos sampratos teisės supratimo atžvilgiu nėra ir negali būti, tačiau netikslu ir klaidinga būtų teigti, kad teisę kiekvienas teisės subjektas gali suprasti ir interpretuoti savaip. (daugiau…)

              Pagal teisinio reguliavimo objektą romėnų teisė skirstoma į ius publicum (viešąją) ir ius privatum (privatinę teisę), tačiau Nereikia užmiršti, kad riba tarp baudžiamosios teisės ir civilinės senovėje nebuvo nustatyta, dėl ko esminio skirtumo tarp civilinės teisės pažeidimo (delicta) ir baudžiamojo nusikalstamumo (crimina publica) nebuvo. Pati romėnų teisė – tai vergvaldinės santvarkos teisė, todėl paradoksalu, kad  ius privatum (privatinė teisė) ateina iš senovės laikų ir įsikūnija kaip dabartinės civilinės teisės pagrindas.

                     (daugiau…)

               Tarp demokratinių pasaulio valstybių galima išskirti dvi grupes pagal bankroto procedūrų realizavimo būdų pirminę paskirtį: vienos valstybės pirmumą teikia kreditorių interesų gynimui, o kitos valstybės prioritetą teikia įmonės ,,gaivinimui”. Antrasis būdas apima savyje tuos pačius bankroto tikslus, tik kreditorių interesai ginami, turint tikslą atkurti įmonės mokumą  ir per tai tenkinti kreditorių reikalavimus. Pirmasis būdas, atvirkščiai, per kreditorių reikalavimų tenkinimą siekia įmonės mokumo. Sunku pasakyti, kuris iš būdų yra geresnis, manytume, abu turi ir pliusų, ir minusų, o realų jų taikymo efektyvumą lemia konkrečios įmonės finansinė būklė, kreditorių reikalavimų sumos ir daugelis kitų aplinkybių.

Šis straipsnis yra skirtas bendrovės „Finaura“ klientams supažindinti su įmonės teikiamomis teisinėmis paslaugomis ir šių paslaugų teikimo specifika bei filosofija.
Straipsniu nesiekiama aprėpti ir išsamiai aptarti  visų įmonės teikiamų teisės paslaugų, o siekiama išsamiai informuoti apie mūsų įmonės teikiamas galimybes – taip vadinamas teisines paslaugas „ant ratų“ klientui reikiamu ar patogiu metu ir kliento buvimo vietoje. Kiekvienas įmonės klientas, esant būtinybei ar konfliktinei situacijai, gali išsikviesti teisininką. Firmos juristas arba advokatas gali Jums pagelbėti, kada teisinės pagalbos labiausiai reikia. Dėl mobilios teisinės pagalbos galite teirautis: tel. (+370)644 44881 (daugiau…)