Teisė

    Lietuvos Respublika, kaip Europos Sąjungos narė, yra ratifikavusi Europos Socialinę Chartiją , kurios dėka yra privaloma šalyje užtikrinti asmenų lygiateisiškumą. Lygiateisiškumas gali būti įgyvendintas  realizuojant lygybės principą.
Būtent lygybės principas yra vienas svarbiausių įgyvendinant efektyvias teises. Kadangi  lygybė prieš įstatymą ugdo pagarbą teisei, užkerta bet kokias galimybes rastis privilegijuotoms grupėms, tai natūraliai sąlygoja teisės efektyvumą ir yra suprantama, kaip vienintelė tikros lygybės galimybė, kuri lemia šalies demokratijos lygį. (daugiau…)

1.    Sutartinės ir deliktinės teisės panašumai.

Dualistinį civilinės atsakomybės pobūdį apsprendžia visų prievolių skirstymas į sutartines ir nesutartines. Savo prigimtimi būdamos skirtingos, deliktinė ir sutartinė atsakomybė turi daug ką bendro. Nuosekliai išvardinsime šiuos panašumus.
Pirma, reikia pastebėti, jog abi atsakomybės rūšys, tiek deliktinė, tiek sutartinė, yra turtinės prievolės, kurių turinį sudaro kreditoriaus teisė reikalauti atlyginti padarytą žalą ir skolininko pareiga šį reikalavimą tenkinti.
Antra, abiejų atsakomybės rūšių pagrindinė funkcija yra ta pati kompensacinė. Vadinasi taikant vieną, kurią nors iš šių atsakomybės rūšių, yra siekiama ne nubausti skolininką, bet sugrąžinti kreditorių į tokią padėtį, kokioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų įvykdytas deliktas arba būtų tinkamai įvykdyta sutartis. (daugiau…)

Žmogaus teisės neatskiriamos nuo žmogaus asmenybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis skelbia:
Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

(daugiau…)

Žodis norma lotynų kalboje reiškia taisyklę. Būtina akcentuoti, kad teisės norma kaip socialinė norma, t.y. visuomeninio elgesio taisyklė, reguliuoja santykius tarp žmonių, visuomeninių ir kitų organizacijų.
Pagal socialinių santykių reguliavimo sferą šios normos skirstomos į teisės, moralės, papročių, ekonomines ir kitas normas.
Labiausiai paplitusi socialinių normų rūšis – teisės norma, kuri:
1.    Bendra visuomeninio elgesio taisyklė.
2.    Nėra saistoma laiko ir asmenų atžvilgiu.
3.    Numatyta neribotam atvejų skaičiui. (daugiau…)

Sutarčių laisvės principas suteikia šalims galimybę nusistatyti teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Sutartiniuose santykiuose sutarties pagrindu kyla daug nesutarimų ir ginčų, kuriuos šalys paprastai sprendžia derybų keliu,  nepavykus susitarti teismuose ar arbitraže.
Reikėtų paminėti, kad jos sudarymo pasekmės neatsiejamos nuo prievolių sutarties šalims atsiradimo.

(daugiau…)

Sandorių sąvoka buvo žinomi jau nuo Senovės Romos laikų, tai buvo vienas iš  prievolių atsiradimo pagrindų, svarbiausias prievolių šaltinis. Veiksmai, tokie kaip žodžio nesilaikymas, apgaulė ir kiti sąlygodavo vienos šalies nepasitenkinimą, nusivylimą, skriaudą. Kaip atlygis už patirtą skriaudą, neteisybę, nusivylimą buvo naudojamas kerštas, tai buvo nukentėjusios šalies reikalas apginti savo interesus. Riba tarp baudžiamosios teisės ir civilinės senovėje nebuvo nustatyta, esminio skirtumo tarp civilinės teisės pažeidimo (delicta) ir baudžiamojo nusikalstamumo (crimina publica) nebuvo. Žinoma, negalime vienareikšmiai teigti, kad visi sandoriai Senovės Romos laikais sukeldavo teisinių pasekmių. Mainai, dovanojimas, skolos  dar neturėjo prievolinio teisinio pobūdžio. Šiais laikais, kai yra aiškiai suformuluota riba tarp dviejų teisės šakų ( baudžiamosios ir civilinės) ir jos yra visiškai atskirtos, neteisėtas elgesys, kuriuo padaroma žala,  deliktas iššaukia žalos atlyginimą , o sandoris suvokiamas ir įvardijamas kaip normos sukūrimo faktas, teisėtas teisinis veiksmas, kuris atliekamas laikantis įstatymo numatytų reikalavimų ir neprieštaraujantis jiems. (daugiau…)

Bankroto instituto paskirtis apima ne tik kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, bet siekiama apsaugoti ir nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, interesus. Tarp demokratinių pasaulio valstybių galima išskirti dvi grupes; pagal bankroto procedūrų realizavimo būdų pirminę paskirtį vienos valstybės pirmumą teikia kreditorių interesų gynimui, o kitos valstybės prioritetą teikia įmonės ,,gaivinimui”. Antrasis būdas jungia tuos pačius bankroto tikslus, tik kreditorių interesai ginami, turint tikslą atkurti įmonės mokumą  ir per tai tenkinti kreditorių reikalavimus. Pirmasis būdas kitaip – per kreditorių reikalavimų tenkinimą siekia įmonės mokumo. Sunku pasakyti, kuris iš būdų yra geresnis, manytume, abu turi ir privalumų, ir trūkumų, o realų jų taikymo efektyvumą lemia konkrečios įmonės finansinė būklė, kreditorių reikalavimų sumos ir daugelis kitų aplinkybių.

(daugiau…)

Teisnumui yra būdingas visuotinumas, tai reiškia, kad valstybės valdžia iš pat pradžių pripažįsta  savo piliečiams vieną bendrą savybę – teisinę galimybę įgyti teises ir pareigas ir tokiu būdu skatina asmenį vykdyti pareigas. O tai, kad faktinis gebėjimas atsiranda skirtingu laiku, nedaro teisnumo skirtingo atskirų žmonių atžvilgiu. Esant tam tikroms sąlygoms, kiekvienas asmuo gali įgyti bet kurią įstatymo nedraudžiamą teisę.
Teisnumo sąvoką į šiuolaikinę Europos teisę įvedė 1804 m. Prancūzijos civilinis kodeksas (Napoleono kodeksas), vėliau (1896) – Vokietijos civiliniai nuostatai. Teisnumas, kaip civilinės teisės kategorija, vėliau tapo visam asmens teisiniam statusui būdinga savybe ir kartu visų teisės šakų bendrąja sąvoka. (daugiau…)

Nekaltumo prezumpcijos principo (lot. dubia judikis de maltitia semper sunt in meliorem partem) idėja bene pirmą kartą viešai buvo paskelbta 1789 metų Prancūzijos žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje atsispindėjo tuo metu revoliucinės idėjos ir naujas požiūris į žmogų bei jo teises. Taip visuomenė išreiškė savo susitarimą gerbti vienas kito interesus bei norą apsisaugoti nuo galimų piktnaudžiavimų valdžios suteiktais įgaliojimais.

(daugiau…)