Bankroto instituto paskirtis apima ne tik kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, bet siekiama apsaugoti ir nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, interesus. Tarp demokratinių pasaulio valstybių galima išskirti dvi grupes; pagal bankroto procedūrų realizavimo būdų pirminę paskirtį vienos valstybės pirmumą teikia kreditorių interesų gynimui, o kitos valstybės prioritetą teikia įmonės ,,gaivinimui”. Antrasis būdas jungia tuos pačius bankroto tikslus, tik kreditorių interesai ginami, turint tikslą atkurti įmonės mokumą ir per tai tenkinti kreditorių reikalavimus. Pirmasis būdas kitaip – per kreditorių reikalavimų tenkinimą siekia įmonės mokumo. Sunku pasakyti, kuris iš būdų yra geresnis, manytume, abu turi ir privalumų, ir trūkumų, o realų jų taikymo efektyvumą lemia konkrečios įmonės finansinė būklė, kreditorių reikalavimų sumos ir daugelis kitų aplinkybių.
Nėra taip svarbu, kokiam bankroto procedūrų realizavimo būdui teikiamas prioritetas, priemonės tikslui pasiekti dažniausiai sutampa. Daugelyje valstybių bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose svarbią vietą užima teisės normos, įpareigojančios arba įgalinančios ginčyti bankrutavusio skolininko sudarytus sandorius iki bankroto bylos iškėlimo. Vykdant bankroto procedūras yra galimi du sandorių ginčijimo atvejai. Pirmasis, susijęs su sandorių, sudarytų dėl apgaulės, ginčijimu. Šiuo atveju ginčas dėl sandorių galimas ne tik bankroto proceso metu, bet yra taikomas ir tada, kai sąžininga šalis ginčija sandorio galiojimą ne bankroto procedūrų teisinėje erdvėje. Antrasis atvejis, išimtinai taikomas tik bankroto procedūrų metu, kadangi šiuo atveju sandorių negaliojimo sąlygos sietinos su skolininko nemokumo būsena. Iškėlus įmonei bankroto bylą, specialios sąlygos, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra naudojamos, siekiant tinkamai realizuoti teisingumo principų įgyvendinimą ir kiek įmanoma efektyviau užtikrinti nemokios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Demokratinių pasaulio valstybių bankroto procesuose tikslinga išskirti šias: JAV, Angliją, Vokietiją ir Prancūziją. Iš minėtų valstybių bankroto procesą reglamentuojančių įstatymų apžvalgos darytina išvada, kad šios valstybės kreditorių interesų gynimui įgyvendina darniai sutvarkytus sandorių ginčijimo metodus. Teisininkas V.V. Stepanovas pažymi, kad tiek Prancūzijos teisinė bankroto procedūrų sistema, kurios esminis tikslas nukreipiamas į nemokios įmonės reabilitaciją, tiek Anglijos ir Vokietijos bankroto procesą reglamentuojantys įstatymai, kurie prioritetą teikią kreditorių interesų gynimui, tiek ir JAV turi gana griežtas taisykles nemokios įmonės sandoriams ginčyti. Prancūzijoje ir JAV tokios priemonės naudojamos reabilituojamo skolininko turto didinimui ir disciplinuojantiems tikslams, o Anglijoje ir Vokietijoje- kolektyviniams kreditorių interesams ginti.