Lina MRAZAUSKAITĖ
2013-02-07 06:01
http://www.lzinios.lt/Ekonomika/Perki-versla-nusiperki-ir-beda
UAB “Finaura” vadovas Aurimas Užkuraitis mano, kad Lietuvos gyventojai bijo atsakomybės, kurią turi perimti kartu su įsigyjamu verslu, todėl verčiau renkasi darbą ir garantuotą atlygį, o ne galvos skausmą. “Teko sutikti žmonių, kurie atsisakė valstybės teikiamų visai nemenkų subsidijų verslo pradžiai ir verčiau rinkosi darbą už minimalų darbo užmokestį”
Iš svetimų rankų įsigyta įmonė ilgainiui dėl pirkėjui neatskleistų aplinkybių gali smogti ir 25 mln. litų nuostoliais. Specialistai perspėja, kad nenumatytų nemalonumų anksčiau ar vėliau pateikia beveik kiekviena parduodama bendrovė.
Internete gausu skelbimų, siūlančių įsigyti Lietuvoje ar užsienyje veikiančią įmonę. Atrodytų, už kelis šimtus tūkstančių litų galima pradėti verslą bemaž bet kuriame sektoriuje. Tačiau specialistai įspėja, kad norint pirkti įmonę pirmiausia reikėtų ją kruopščiai patikrinti.
Visame pasaulyje prieš krizę, kai kreditavimo sąlygos buvo itin lanksčios, verslas konsolidavosi ir pirkimų skaičius nuosekliai didėjo. Tuo metu rinka pataikavo pardavėjui. Norinčiųjų įsigyti verslą buvo gerokai daugiau nei pardavėjų, todėl šie galėjo derėtis dėl palankių kainų ir sąlygų. Taip pasakojo advokatų kontoros “LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai” asocijuotas partneris Mindaugas Žolynas.
Po krizės pradėjo strigti finansavimas, atitinkamai smuko ir verslo pardavimas, nors atsisakyti savo įmonių savininkai ryžosi veikiau prispausti būtinybės. Tuomet verslo įsigijimo sąlygas ėmė diktuoti pirkėjai, ir ta tendencija išliko iki šių dienų.
Visko atskleisti nepavyksta
Komanditinės ūkinės bendrijos “Verslo angelų fondas I” partneris Algimantas Variakojis kalbėjo, kad savininko siekį parduoti savo verslą lemia noras realizuoti įmonės vertę, nesugebėjimas įveikti sunkumų, pasikeitusios aplinkybės ir panašūs dalykai. Pašnekovas pabrėžė: prieš pirkdamas įmonę kiekvienas verslininkas turėtų išsiaiškinti, dėl kokių realių priežasčių ji parduodama.
A.Variakojis neslėpė, kad už skelbimų, siūlančių pirkti verslą, gali slypėti sunkumų. “Norint išvengti problemų reikia samdyti specialistus ir atlikti teisinį, finansinį patikrinimą. Tačiau visa tai kartais gali kainuoti daugiau nei pati kompanija”, – sakė jis.
M.Žolynas patvirtino, kad maždaug 99 proc. įsigytų įmonių naujiems savininkams ilgainiui pateikia nemalonių staigmenų. Nenumatytų išlaidų paprastai nepavyksta išvengti net ir atlikus išsamų bendrovės patikrinimą. Netikėtai užklupusios problemos paprastai būna nedidelės, bet kartais neatskleista aplinkybė naujam savininkui gali kainuoti ir 25 mln. litų. Būtent su tokiu atveju M.Žolynas sakė susidūręs šiomis dienomis.
Pašnekovo teigimu, nusipirkus lietuvišką bendrovę dažniausiai po kurio laiko išryškėja su mokesčiais susijusios problemos, taip pat į balansą neįtraukti įvairūs įsipareigojimai. Praktika rodo, kad teismuose buvusiam savininkui neįmanoma permesti atsakomybės už ankstesnius įmonės įsipareigojimus. Tačiau pirkėjas turi galimybę užbėgti įvykiams už akių ir sudaryti su pardavėju sutartį, kuri įpareigotų jį atlyginti išlaidas už neatskleistas įmonės problemas. M.Žolynas pabrėžė, kad jei savininkas vengia pasirašyti tokią sutartį, tai gali būti ženklas, jog įmonėje – ne viskas gerai.
A.Variakojis sakė pastebėjęs, kad įmonių savininkai dar sunkiai įsileidžia svetimą žmogų, o investuotojų paieška asocijuojasi su labai bloga įmonės padėtimi.
Siūlo investuoti tik į stambų verslą
UAB “Finaura” vadovas Aurimas Užkuraitis mano, kad Lietuvos gyventojai bijo atsakomybės, kurią turi perimti kartu su įsigyjamu verslu, todėl verčiau renkasi darbą ir garantuotą atlygį, o ne galvos skausmą. “Teko sutikti žmonių, kurie atsisakė valstybės teikiamų visai nemenkų subsidijų verslo pradžiai ir verčiau rinkosi darbą už minimalų darbo užmokestį”, – kalbėjo jis.
Apsispręsti, ar verta verslą pradėti pačiam, ar pirkti iš svetimų rankų, pasak M.Žolyno, gali padėti žinojimas, kiek laiko užtruktų, kol įmonė įsilietų į rinką. “Palankiau kurti savo verslą, nei jį pirkti, ypač jei verslininkas gali gana greitai surinkti kvalifikuotus specialistus ir suformuoti pardavimo struktūrą”, – reziumavo jis.
A.Variakojis nerekomendavo pirkti seno smulkiojo verslo. Jis pabrėžė, kad mažos įmonės vadovai ir savininkai paprastai būna glaudžiai susiję su tiekėjais bei pirkėjais, o šie dažniausiai nepasitiki naujuoju savininku ir gali reikalauti papildomų garantijų ar mokėjimų. Todėl įmonės šeimininkų kaita neretai pareikalauja papildomų lėšų. A.Variakojis įsitikinęs, kad verti pirkti tik žinomą bendrovę, kuri jau turi savo rinkos dalį. “Rekomenduočiau verčiau investuoti į dalį kompanijos ir kartu su savininku šiek tiek padirbėti, perimti klientus bei tiekėjus ir galbūt tik tada išpirkti visas įmonės akcijas”, – pridūrė jis.
A.Užkuraitis pažymėjo, kad tiek įsigyjant veikiantį verslą, tiek steigiant savą reikėtų vertinti naudą, nors ji tuo metu ne visada gali būti pamatuojama pinigais. “Kartais verta investuoti ir į laikinų sunkumų turintį verslą – vien dėl įdirbio ir ateities perspektyvų. O kurti įmonę nuo nulio patartina visais atvejais, ypač jei esame garantuoti savo sėkme ir nereikia papildomo įdirbio. Pavyzdžiui, kai verslininkas žino, kad tomis paslaugomis naudosis kelios stambios bendrovės, nes joms to neišvengiamai reikia”, – dėstė pašnekovas.
Verslininkai stokoja pasitikėjimo
A.Variakojis sakė pastebėjęs, kad įmonių savininkai dar sunkiai įsileidžia svetimą žmogų. “Lietuvoje investuotojų paieška vis dar asocijuojasi su labai bloga įmonės padėtimi”, – apgailestavo jis. A.Variakojo žodžiais, investuotojų dažniausiai ieškoma tuomet, kai įmonės idėjoms ir planams įgyvendinti trūksta pinigų arba kai ji turi problemų. Be to, investicijų dairomasi tik tuo atveju, jei bankai atsisako kredituoti verslą.
“Lietuviai nenori dalytis netgi tuo, ką galėtų uždirbti pritraukę investuotojų, nors gautų keletą ar net keliolika kartų daugiau. Jie geriau turės 100 proc. akcijų ir uždirbs 100 tūkst. litų, nei pasiliks perpus mažiau akcijų, tačiau skaičiuos 10 mln. litų pelną”, – stebėjosi A.Variakojis.