Tarp demokratinių pasaulio valstybių galima išskirti dvi grupes pagal bankroto procedūrų realizavimo būdų pirminę paskirtį: vienos valstybės pirmumą teikia kreditorių interesų gynimui, o kitos valstybės prioritetą teikia įmonės ,,gaivinimui”. Antrasis būdas apima savyje tuos pačius bankroto tikslus, tik kreditorių interesai ginami, turint tikslą atkurti įmonės mokumą ir per tai tenkinti kreditorių reikalavimus. Pirmasis būdas, atvirkščiai, per kreditorių reikalavimų tenkinimą siekia įmonės mokumo. Sunku pasakyti, kuris iš būdų yra geresnis, manytume, abu turi ir pliusų, ir minusų, o realų jų taikymo efektyvumą lemia konkrečios įmonės finansinė būklė, kreditorių reikalavimų sumos ir daugelis kitų aplinkybių.