Teisė yra efektyvi tiek, kiek sugeba realizuoti savo socialinę paskirtį ir pasiekti socialinės santarvės bei tvarkos.
Teisės efektyvumas – tai veiksmingas teisės funkcijų realizavimas, įgyvendinant teisės socialinę paskirtį bei realizuojant teisės funkcijas ir siekiant teisės tikslų.
Efektyvus (lot. Effectivus – veiksmingas, kuriantis), veiksmingas, duodantis reikiamus rezultatus. Taigi, pats žodis „efektyvus“ vartojamas teisės veiksmingumui išreikšti.
Vertinant ir suprantant teisę, kaip vieną iš pagrindinių žmogaus visuomeninimo priemonių, darydami išvadą galime teigti, kad teisė efektyvi tiek kiek galiojančios teisės erdvėje pati teisė suvokiama, kaip neatsiejama ir nedaloma teisių ir pareigų vienovė.
Teisė suvokimas ir teisės pagarba visuomenėje neturėtų būti suprantamas ir traktuojamas, kaip visų be išimties individų pagarba teisei ir jos keliamiems reikalavimams. Apie teisės efektyvumą bei jos veiksmingą įtaką galime kalbėti jau ir tada, kai didžioji visuomenės dalis pripažįsta galiojančią teisę, jos laikosi, aktyviai ir/ar pasyviai dalyvauja teisėkūros procesuose, įvairiuose teisėsaugos projektuose ir kt.
Tenka pripažinti, kad kiekvienoje visuomenėje esant interesų įvairovei ir pačių interesantų gausai, (interesai tarp atskirų individų, interesai tarp atskirų socialinių grupių, interesai tarp atskirų regionų, valstybių ar žemynų) niekada nebus galima kalbėti apie absoliučią teisės socialinę paskirtį. Tačiau teisė yra tuo efektyvesnė kuo adekvačiau atspindi ir sutampa su didžiosios visuomenės dalies, kuri susideda iš atskirų socialinių grupių, poreikių. Teisės socialinė paskirtis siekti socialinės santarvės bei tvarkos, o tai yra įmanoma tik visuomenėje egzistuojant efektyviai teisei.