Kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žala fiziniam asmeniui gali būti turtinio pobūdžio ir neturtinė. Pastaroji atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais tuomet, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje skelbiama, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Svarbu žinoti, kad įstatymuose numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, taipogi savo valdomų daiktų padarytą žalą.