Sandorių sąvoka buvo žinomi jau nuo Senovės Romos laikų, tai buvo vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų, svarbiausias prievolių šaltinis. Veiksmai, tokie kaip žodžio nesilaikymas, apgaulė ir kiti sąlygodavo vienos šalies nepasitenkinimą, nusivylimą, skriaudą. Kaip atlygis už patirtą skriaudą, neteisybę, nusivylimą buvo naudojamas kerštas, tai buvo nukentėjusios šalies reikalas apginti savo interesus. Riba tarp baudžiamosios teisės ir civilinės senovėje nebuvo nustatyta, esminio skirtumo tarp civilinės teisės pažeidimo (delicta) ir baudžiamojo nusikalstamumo (crimina publica) nebuvo. Žinoma, negalime vienareikšmiai teigti, kad visi sandoriai Senovės Romos laikais sukeldavo teisinių pasekmių. Mainai, dovanojimas, skolos dar neturėjo prievolinio teisinio pobūdžio. Šiais laikais, kai yra aiškiai suformuluota riba tarp dviejų teisės šakų ( baudžiamosios ir civilinės) ir jos yra visiškai atskirtos, neteisėtas elgesys, kuriuo padaroma žala, deliktas iššaukia žalos atlyginimą , o sandoris suvokiamas ir įvardijamas kaip normos sukūrimo faktas, teisėtas teisinis veiksmas, kuris atliekamas laikantis įstatymo numatytų reikalavimų ir neprieštaraujantis jiems.
Sandoris yra juridinis faktas, kuris turi tam tikrų skiriamųjų bruožų. Visų pirma, sandoris yra priemonė tam tikriems teisiniams tikslams pasiekti. Požymiai, kurie skiria sandorį nuo kitų teisinių veiksmų, juridinių poelgių, yra tokie, kad sandoris neprieštarauja įstatymams, jie atliekami, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, skirtingai nuo neteisėtų veiksmų. Šiuo bruožu sandoriai skiriasi nuo teisinių poelgių, kurie gali būti sudaryti tiek veiksnaus, tiek neveiksnaus civilines teisės subjekto, tačiau šiais poelgiais nėra siekiama sukurti civilinių pareigų bei teisių, tačiau dėl tokių veiksmų atsiranda teisės normų padariniai.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalis sako, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.
Kiekviena sutartis yra sandoris (valinis veiksmas, kurį sudaro du ir daugiau asmenų, jo pasekoje atsiranda valiniai santykiai, tačiau ne kiekvienas sandoris yra sutartis. Sandoris yra susitarimas, pvz., pieno pirkimas parduotuvėje irgi yra sandoris, nes tai yra abipusis susitarimas tarp pirkėjo ir pardavėjo, jie susitaria dėl kainos, o pardavėjas yra įpareigotas parduoti geros kokybės prekę.
Reikėtų paminėti, kad sutarties sudarymo pasekmės neatsiejamos nuo prievolių sutarties šalims atsiradimo.