Lietuvos Respublika, kaip Europos Sąjungos narė, yra ratifikavusi Europos Socialinę Chartiją , kurios dėka yra privaloma šalyje užtikrinti asmenų lygiateisiškumą. Lygiateisiškumas gali būti įgyvendintas realizuojant lygybės principą.
Būtent lygybės principas yra vienas svarbiausių įgyvendinant efektyvias teises. Kadangi lygybė prieš įstatymą ugdo pagarbą teisei, užkerta bet kokias galimybes rastis privilegijuotoms grupėms, tai natūraliai sąlygoja teisės efektyvumą ir yra suprantama, kaip vienintelė tikros lygybės galimybė, kuri lemia šalies demokratijos lygį.
Prieš įstatymą visi lygūs ir įstatymai galioja visiems. Europoje to pasiekta tik XX amžiuje, nors Volteras jau XVII amžiuje deklaravo lygybę: „būti laisvam reiškia aplink save turėti tik lygius“. Lygybę mąstytojas apibūdino kaip visų žmonių galėjimą įgyti vienodą piliečio statusą ir visų asmenų lygybę prieš įstatymą, kuris vienodai visus gina.
Europos Sąjungos teisinė sistema yra grindžiama lygybės įstatymui principu. Objektyvia prasme lygybė yra suprantama kaip vienodas įstatymo požiūris į teisės subjektus. Subjektyviąja prasme lygybė – tai įstatymo nustatytos vienodos galimybės pasirinkti tam tikrą elgesio variantą ar vienodai reikalauti tam tikrų veiksmų atlikimo iš kitų teisės subjektų analogiškoje situacijoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas irgi ne kartą yra konstatavęs, jog asmenų lygiateisiškumo principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia savavališkai vertinti skirtingai iš esmės tokius pačius faktus. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas reiškia, kad visiems atitinkamos rūšies (socialinių, ekonominių, politinių ar kitų) santykių subjektams – vienodais požymiais pasižymintiems asmenims ar jų grupėms – turi būti taikomas tas pats teisės aktas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, tai yra esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones pagal jų statusą. Būtent lygiateisiškumas nustato individo teisinį statusą, jo santykį su kitais individais. Lygiateisiškumą reikėtų suprasti ne kaip diskriminaciją, o kaip lygybę teisėse, laisvėse, kurios gyvybiškai svarbios individo gyvenimui ir visavertei kultūrinei individo raidai.
