Žodis norma lotynų kalboje reiškia taisyklę. Būtina akcentuoti, kad teisės norma kaip socialinė norma, t.y. visuomeninio elgesio taisyklė, reguliuoja santykius tarp žmonių, visuomeninių ir kitų organizacijų.
Pagal socialinių santykių reguliavimo sferą šios normos skirstomos į teisės, moralės, papročių, ekonomines ir kitas normas.
Labiausiai paplitusi socialinių normų rūšis – teisės norma, kuri:
1. Bendra visuomeninio elgesio taisyklė.
2. Nėra saistoma laiko ir asmenų atžvilgiu.
3. Numatyta neribotam atvejų skaičiui.
Keletas teisės normos ypatumų, skiriančių ją nuo kitų socialinių normų:
1. Teisės normos reguliuoja svarbiausiuosius visuomeninius besikartojančius santykius ir šios elgesio taisyklės turi paskirtį veikti ne kokiam nors konkrečiam subjektui, o išlaiko visuotinį privalomumą ir veikia kiekvieno subjekto atžvilgiu. Jos iš visuomeninio santykio dalyvio arba reikalauja tam tikro poelgio, arba jį draudžia, arba leidžia atlikti tam tikrą veiksmą.
2. Teisės normos sudaro sistemą, pagrįstą valstybės ar visos visuomenės valios.
3. Teisės normų įgyvendinimą garantuoja valstybės prievartos priemonės.
4. Teisės normas arba betarpiškai kuria valstybės institucijos, arba jos atsiranda valstybės sankcionuojamų referendumų keliu.
Iš pateiktų ypatumų galime formuluoti teisės normos sampratą:
Teisės norma yra teisinio reguliavimo priemonė, norminis visuomeninio santykio modelis, dažniausiai nustatytas ir garantuojamas valstybės.
Teisės norma – tai pirminis teisės elementas.
Teisės norma apibrėžiama, kaip valstybės sukurta jos sankcionuota ir saugoma elgesio taisyklė, kuri visiems yra privaloma.
Teisės norma visuomeninio santykio dalyviams sukuria subjektyvines teises ir pareigas.
